Ryžtas, Valia, Garbė!

Kelionės į renginius užsienyje

2012 02 23// Komentarų: 0//

Pėsčiųjų žygių asociacija organizuoja ne tik pėsčiųjų žygius Lietuvoje, bet ir keliones, dalyvavimą IML žygiuose užsienyje. Į šias keliones vykstame bent 2 kartus metuose, vis į kitą šalį. Paprastai susirenka 45-90 žygeivių, vykstame 1-2 autobusais, gyvename kempinguose ar suteiktose patalpose, pvz. mokyklų sporto salėse. Visada kelionės būna praturtinamos ir pažintinėmis ekskursijomis įvairiose Europos miestuose. Bet svarbiausia – tai aukštos dvasio žmonės, kurie vyksta į šias keliones, kurie neša Lietuvos vėliavas, įvairią atributiką, dainuoja dainas, daug bendrauja ir visaip kaip kitaip skleidžią tą mūsų pozityvą 😉

Artimiausios kelionės, į kurias galite prisijungti ir Jūs:

2013 gegužės 6-14 d. – Organizuojama žygeivių kelionė į tarptautinį IML žygį „Randonnee 4 jours en Chantonnay”, Vendee, Prancūzijoje.

Kandidatavimas į IML

2011 11 30// Komentarų: 0//

Kodėl mes norime įstoti į TŽL? Apie Lietuvą, mus-žygeivius, mūsų renginius, sužinos visas tarptautinis pėsčiųjų žygių pasaulis – o tai yra 25 pasaulio valstybės ir šimtai tūkstančių žygeivių. Taip pat tai būtų ir mūsų pripažinimas tarptautiniu lygmeniu. Naivu tikėtis, kad jau pirmais metais galime sulaukti tūkstančių tarptautinių žygeivių mūsų renginiuose, tačiau su laiku atvykstančiųjų žygeivių srautai gali didėti.

Informacija dėl stojimo į Tarptautinę žygių lygą. Etapai:

1) visos reikalingos dokumentacijos paruošimas ir išsiuntimas generaliniam TŽL sekretoriui;
2) jeigu formaliai atitinkame reikalavimus (mūsų kandidatavio prašymas priimtas) tada sumokame 250 eurų prašymo mokestį
3) „gyvas” mūsų pristatymas/prezentacija generalinio susirinkimo metu;
4) jeigu viskas ok, atvyksta 2 teisėjai iš skirtingų Europos šalių įvertinti, apmokame jų kelionės, maitinimo, nakvynės išlaidas;
5) darbas su teisėjais renginio metu;
6) a) teisėjų išvada dėl renginio nepalanki – tobuliname pagal pastabas kitais metais;
6) b) teisėjų išvada – palanki – sumokame 500 eurų stojamąjį mokestį;
7) tampame visateisiais TŽL nariais 🙂

Ką mums reikia daryti siekiant užsibrėžtų tikslų? Pirmiausiai, visi mes turėtume veikti kaip komanda, „mušti” į vieną taktą. Padėti vieni kitiems organizaciniais reikalais, rėmėjų paieška, dalintis idėjomis ir pasiūlymais ir aktyviai populiarinti pėsčiųjų žygius visoje Lietuvoje.

IML apdovanojimų sistema

2011 11 26// Komentarų: 0//

Žygeiviai, dalyvaujantys tarptautiniuose renginiuose Europoje ir kitur, jau po pirmojo sėkmingai įvykdyto, IML reikalavimus atitinkančio (minimum  2 dienos, minimum 20 km kasdien. Išimtis: 70 metų ir vyresni žygeiviai – 10 km/d.), žygio, turi teisę įsigyti pirmąjį – Bronzinį tarptautinio žygeivio medalį ir IML pasą, kuriame įdedamas renginio antspaudas.

Vėliau, įvykdęs dar 2 žygius, žygeivis gali įsigyti skaičiuką „1”, reiškiantį 3-ių žygių seriją. Įvykdęs 6 žygius – skaičiuką „2”, 9 žygius – „3” ir t.t.

Žygeivis, sėkmingai įvykdęs 8-is skirtingus žygius Europoje, įgyja „European Walker” vardą.

Sidabrinis medalis ir atitinkamos spalvos skaičiukai, žygių pavadinimų juostelės ir t.t. įsigyjami įvykdžius 12 žygių. Auksinis – 21 ir t.t.

Tolesnė žygių skaičiaus ir apdovanojimų schema parodyta lentelėje:

Tarptautinė žygių lyga

2007 05 08// Komentarų: 0//

Tarptautinė Žygeivių Asociacija yra nepolitinė, pelno nesiekianti organizacija, kurios tikslas:

–  skatinti žygiavimą kaip visavertį ir sveiką poilsį;
–  puoselėti tarptautinį supratimą ir gerą valią, skatinant dalyvauti žygiavimo renginiuose kitose šalyse ir apdovanojant pagal numatytą programą.

Tai yra atliekama, organizuojant tarptautines daugiadienes nekonkurencinio pobūdžio žygiavimo varžybas kiekvienoje iš šalių narių, priklausančių šiai lygai.

Dabartiniu metu yra 25 šalys. Pagal dabar galiojančias taisykles kiekviena šalis narė turi teisę surengti vieną žygį per metus savo teritorijoje, tačiau ateityje numatoma, kad Europai nepriklausančios šalys narės galės surengti du žygius, jeigu tarp abiejų maršrutų bus ne mažiau kaip 1000 km ir kiekviena teritorija topografiškai skirsis viena nuo kitos.

Kviečiame jus dalyvauti šiuose žygiuose, pajausti geros valios atmosferą ir draugiškumą, kuris vyrauja tarp tarptautinių ir vietinių dalyvių. Pasinaudokite Žygių Lygos pasaulinio masto žygių programa tam, kad:

–  pamatytumėte įvairias šalis;
–  susipažintumėte su naujomis kultūromis;
–  surastumėte naujų draugų;
–  atnaujintumėte ryšius su žygeiviais, kuriuos buvote sutikę anksčiau.

Tarptautinių žygeivių himnas:
[audio:IML.mp3|autostart=no]

Žygiavimas yra:

–  paprasčiausias ir pagrindinis žmogaus atliekamas pratimas;
–  sporto šaka, kurią gali kultivuoti bet kuris galintis žygiuoti asmuo;
–  sporto šaka, tinkama žmogaus kūnui ir protui lavinti;
–  sporto šaka, kuri suartina žmones tiek tautiniu, tiek ir tarptautiniu lygiu, tokiu būdu skatindama tarpusavio supratimą;
–  sportas, kuris leidžia žmonėms pamatyti gamtos harmoniją ir suprasti, kad natūralūs jos ištekliai yra riboti ir aplinka turėtų būti saugoma.

Taigi mes pareiškiame:

–  Žygiavimas turėtų būti skatinamas kaip įprastinė sporto šaka;
–  Didesnis dėmesys turėtų būti skiriamas ne tik individualiam ar vietinės reikšmės žygiavimui, bet ir valstybiniu bei tarptautiniu lygiu;
–  Šiuolaikinis gyvenimo būdas tampa vis labiau priklausomas nuo modernios civilizacijos, todėl žygiavimas turėtų būti skatinamas kaip viena iš svarbiausių sveikos gyvensenos formų.

Daugiau informacijos: IMLwalking.org

Idėja surengti nekonkurencinio pobūdžio varžybas kilo Nijmegen Vierdaagse. Be jokios abejonės, tai yra seniausias ir didžiausio masto įvykis pasaulyje, pirmą kartą suorganizuotas 1909 metais. Kelis kart nevyko – dėl pasaulinių karų, tad 100-asis žygis tūrėtų būti 2016 metais!

Atsižvelgiant į tai, kad varžybos vyko sėkmingai ir jose dalyvaudavo vis daugiau ir daugiau žmonių iš užsienio šalių, Olandijos organizacija KNBLO 1950 metais pradėjo organizuoti panašaus tipo žygius kitose Europos šalyse.
1977 metais Japonijos Žygių Lyga surengė trijų dienų Japonijos Žygį. Tai buvo pirmasis keletą dienų trunkantis žygis, organizuotas Japonijoje. Tai buvo labai svarbus laimėjimas, kuris reiškė, kad ateityje organizuojami tokie nekonkurenciniai žygiai nebeapsiribos vien tik Europos šalimis.

1986 metai aštuonios steigiamosios nacionalinės narių organizacijos susitiko Olandijoje, kad aptartų galimybę suformuoti tam tikros struktūros tarptautinę žygeivių lygą. Tuo metu šalims atstovavo Japonija, Nyderlandai, Belgija, Šveicarija, Liuksemburgas, Austrija, Danija ir Airija. Šio susitikimo metu buvo nutarta suformuoti minėto pobūdžio lygą.

Tokiu būdu Tarptautinė Žygių Lyga buvo patvirtina kaip oficiali organizacija 1987 metais Tokijuje, Japonijoje.
Nuo to laiko narių skaičius šioje lygoje nuolat augo, ir šiuo metu yra 25:

Šalys narės:

Airija	Australija	Austrija	Belgija	Čekija
Danija	Didžioji Britanija	Italija	Ispanija	Izraelis
Japonija	JAV	Kinija	Pietų Korėja	Liuksemburgas
Naujoji Zelandija	Nyderlandai	Norvegija	Prancūzija	Suomija
Šveicarija	Taivanis	Vokietija

Kaip tapti žygių lygos nariu:

Yra du etapai, norint tapti lygos nariu. Pirmame etape šalis gali būti priimta kaip Žygio kandidatė, antrame etape ji priimama jau kaip Žygio narė.

Kandidatų vertinimas reiškia tai, kad lygos atstovai turi įvertinti šalies žygio vietovę ir jos tinkamumą žygiavimui. Po to kiekvienas komisijos narys rašo pranešimą lygos vadovybei ir balsuoja dėl galimo kandidato priėmimo į narius kito susitikimo metu.

Prieš pateikiant paraišką dėl priėmimo į kandidatus, šalies žygio organizavimo procedūros turi atitikti šiuos reikalavimus:

–  žygis privalo būti nekonkurencinio tipo, trunkantis dvi ir daugiau dienų;
–  trasos ilgis turi būti ne mažiau kaip 20 km kiekvienai žygio dienai;
–  žygiavimas kiekvieną dieną turi prasidėti iš to paties punkto;
–  prieš pateikdama prašymą dėl priėmimo, šalis jau turi būti rengusi tokio tipo žygius bent trejus metus;
–  žygis turi būti gerai organizuotas, finansiškai patikimas ir įstatymiškai teisėtas;
–  turi būti pateikti įrodymai dėl vietinės paramos iš visuomenės ir privataus sektoriaus pusės (įskaitant pakankamą vietinių žygeivių dalyvavimą).

Jeigu šie kriterijai atitinka, žygio organizatoriai gali rašyti prašymą generaliniam sekretoriui dėl priėmimo į kandidatus. Smulkesnės detalės dėl narystės ir mokėjimo reikalavimų pateikiamos vėliau.