Kai aš numirsiu
Mieli draugai, kai aš numirsiu,
O žmonės sako, kad jau greit,
Kuprinę, kirvį jums paliksiu
Ir juodą katilą drauge.
Jūs man varpais neskambaliuokit,
Aš jūsų šito neprašau,
Geriau “Laurenciją” sušokit,,
Tai šimtą kartų bus geriau.
Jūs man parinkit kapui vietą
Ant aukšto kalno po egle,
Kad aš matyčiui laužo liepsną,
Ir košę verdant katile.
Jūs ant paminklo nerašykit,
Kelintais metais aš gimiau,
Tiktai tris žodžius parašykit,
Kad bekeliaudamas žuvau.
„Kai aš numirsiu” v.2
Kai aš numirsiu, mane pakaskit
Po didele alaus bačka,
Kad bačkos kraną atsisukęs
Alutį maukčiau kaip šuva.
Jūs man varpais neskambaliokit,
Aš šito jūsų beprašau.
Verčiau bokalais pamojuokit,
Tai šimtą kartų bus geriau.
Jūs mano kapą apsodinkit
Aukščiausios rūšies tabaku,
O vietoj kryžiaus pastatykit
Pypkutę riestu cibuku.
Ant mano kapo nerašykit,
Kada gimiau, kada miriau.
Ant mano kapo parašykit –
Alutį maukdamas miriau.
