• Žygių himnasAthem of the walk

    Jei pasiryžai tu, žmogau,
    Išgirsk šiandieną maršo ritmą,
    Pakelki galvą kuo aukščiau,
    Didingus protėvių kelius išvyski.

    Ne kartą skausmas pasitiks,
    Alsuos į veidą abejonės.
    Bet nesustok! Nė negalvok!
    „Ne man šita kelionė!“

    Atšals tas ryžtas, šilumos tetrokši,
    Tuomet skambės tai lyg malda:
    „Mergyt, ir klupdamas kartosiu,
    Myliu Tėvynę ir Tave!“

    Didžiulės valios pastangom
    Rytoj tu vėl startuosi.
    Sulinkus keliams, mintyse
    Visus šventuosius atkartosi.

    Tačiau tikėk, išauš akimirka,
    Kai nebejausi skausmo.
    Tada išvysi širdimi:
    Garbė verta kiekvieno žingsnio!

    If you are ready, fellow,

    Let’s hear today the rhythm of march,

    Rise up your head,

    And see the lofty roads of forefather.

    Once and again the pain will meet you,

    You’ll face with doubts.

    Don’t even thought give in!

    Don`t STOP!!!

    Resolve will cool,

    And then will sound it like a blessing:

    “My girl, if stumble I`ll repeat

    I love my Motherland and You!”

    Only volition forces you

    Tomorrow start again,

    Then your knees buckle

    All saints you’ll mentally repeat.

    But trust the moment will become

    Then you won’t feel the pain.

    And then your heart will see:

    Each step was worth this honour!

  • Oi neverk, motušėle

    [audio:Oi neverk motusele.mp3]

    Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
    Eis ginti brangiosios tėvynės,
    Kad parvirtęs kaip ąžuolas girių puikus
    Lauks teismo dienos paskutinės.

    Taip nelaužyk sau rankų, kaip beržo šakas
    Kad laužo užrūstintas vėjas.
    Tau dar liko sūnų; kas tėvynę praras,
    Antros neišmels apgailėjęs.

    Ten už upių plačių žiba mūsų pulkai:
    Jie mylimą Lietuvą gina
    Kam nusviro galva, tam dangaus angelai,
    Vainiką iš deimantų pina.

    Daugel krito sūnų, kaip tų lapų rudens
    Baltveidės oi verks, nes mylėjo !
    Bet nei bus, nei tekės Nemune tiek vandens,
    Kiek priešų ten kraujo tekėjo.

    Vedė Vytautas ten didžiavyrių pulkus
    Ir priešų sulaužė puikybę:
    Už devynias mares, už tamsiuosius miškus
    Išvarė kryžiuočių galybę.

    Saulė leidos raudona ant Vilniaus kapų,
    Kai duobę kareiviai ten kase:
    Ir paguldė daug brolių greta milžinų,
    O viešpats jų priglaudė dvasią.

    Oi neverk, motušėle, kad jaunas sūnus
    Eis ginti brangiosios tėvynės !
    Kad pavirtęs kaip ąžuolas giriu puikus
    Lauks teismo dienos paskutinės.


  • Palinko liepa

    [audio:Palinko liepa salia kelio.mp3]

    Palinko liepa šalia kelio,
    Pravirko motina sena:
    Sūneli, Tėvynė tave šaukia,
    Ir vėl bus laisva Lietuva.

    O jeigu teks man iškeliauti
    Iš šios žemelės mylimos,
    Mergaite, tu manęs neverki,
    Aš vėl sugrįšiu pas tave.

    O jeigu žūsiu už Tėvynę
    Nuo priešo budelio rankos,
    Mergaite, ir mirdamas kartosiu:
    Myliu Tėvynę ir tave.

    Laukais pavasaris jau eina,
    Lakštutė čiulba vakarais,
    Mergaite, papuoški mano kapą
    Baltais akacijų žiedais.

    Geltona, žalia ir raudona –
    Tai mūs trispalvė vėliava:
    Kovokim už Tėvynę, broliai,
    Ir vėl bus laisva Lietuva !

    Motule, leisk man prisiskinti
    Baltų akacijų žiedų –
    Papuošiu jais mylimojo kapą,
    Kad jam ilsėtis būt ramu !



  • Vai, ko nusižvengei

    Vai, ko nusižvengei,
    Bėrasai žirgeli,
    Ko dairais aplinkui
    Į dulkėtą kelią.

    Kelias tas į Vilnių,
    Gedimino pilį,
    Ten, kur mūsų broliai
    Žūsta už Tėvynę.

    O kai aš užaugsiu,
    Tai narsiai kariausiu,
    Gedimino pily
    Trispalvę iškelsiu.

    Gedimino pily
    Trispalvę iškelsiu,
    Ir prie Aušros vartų
    Karštai pasimelsiu.

    Dieve visagali,
    Saugok mūsų šalį,
    Tėvą ir močiutę
    Ir mažą sesutę.



  • Bolševikai tegul žino

    [audio:Kupole – Bolsevikai tegul zino.mp3]

    Bolševikai tegul žino,
    Kad dar kartą žygis bus.
    Iš miškų ir iš beržynų
    Vyrai jiems paruoš kapus.

    Velnias buvo juos išnešęs,
    Bet sugrįžo alkani.
    Neprašytas mūms ne svečias
    Pavaišinsim mirtimi.

    Ir sustos prie vyro vyras,
    Vėl trispalvė plevesuos.
    Ką lig šiol globojo girios,
    Tie stos ginti Lietuvos.

    Kils kaip žiedas dobilėlio
    Mūs brangi tėvų šalis.
    Vėl bsu laisvas artojėlis,
    Vėl gyvenimas atgis.

    Už kiekvieną kraujo lašą
    Bolševikai užmokės.
    Tegul savo saulę neša
    Jie į azijos gelmes.

  • Kur bėga Šešupė

    [audio:Kur bega Sesupe.mp3]

    Kur bėga Šešupė, kur Nemunas teka,
    Tai mūsų tėvynė, graži Lietuva;
    Čia broliai artojai lietuviškai šneka,
    Čia skamba po kaimus Birutės daina.

    Bėkit, bėkit, mūsų upės, į marias giliausias!
    Ir skambėkit, mūsų dainos, po šalis plačiausias!
    Kur rausta žemčiūgai, kur rūtos žaliuoja
    Ir mūsų sesučių dabina kasas,

    Kur sode raiboji gegutė kukuoja,
    Ten mūsų sodybas keleivis atras.
    Kur žemčiūgai, žalios rūtos, kur raiba gegutė,
    Ten tėvynė, ten sodybos, ten sena močiutė.

    Ar giedros išaušta pavasario dienos,
    Ar krinta po dalgiu žvangučiai lankos,
    Ar dreba nuo šalčio apleistos rugienos, –
    Mums savo tėvynė graži visados.

    Ar pavasaris išaušta, ar kaitri rugpjūtė,
    Tu gražiausia, maloniausia, Lietuva-matute!
    Ar šviečia mums saulė, ar orai aptemę,
    Tu mūsų brangiausia prabočių šalis!

    Čia prakaitu mūsų aplaistyta žemė,
    Čia tiek atminimų atranda širdis!
    Ar laiminga, ar varguose, visados tu miela,
    Atminimais taip turtinga ir brangi kaip siela!

    Čia Vytautas didis garsiai viešpatavo,
    Ties Žalgiriu priešus nuveikęs piktus;
    Čia bočiai už laisvę tiek amžių kariavo;
    Čia mūsų tėvynė ir buvo, ir bus.

    Čia kur Vytautas Didysis mus ir Vilnių gynė,
    Bus per amžius, kaip ir buvus, Lietuvos tėvynė!
    Apsaugok, Aukščiausis, tą mylimą šalį,
    Kur mūsų sodybos, kur bočių kapai!

    Juk tėviška Tavo malonė daug gali!
    Mes Tavo per amžius suvargę vaikai.
    Neapleisk, Aukščiausis, mūsų ir brangios tėvynės,
    Maloningas ir galingas per visas gadynes!


  • Atskrend sakalėlis

    [audio:ZAS – Atskrend sakalelis.mp3]

    Atskrend sakalėlis
    Per žalią girelę,
    Atmušė sparnelius
    Į sausą eglelę.

    Pažiūrėk, mergele,
    Į sausą eglelę:
    Kai pradės žaliuoti,
    Tai tu būsi mano.

    Sausoji eglelė
    Žaliuoti pradėjo –
    Kur gi tas bernelis,
    Kurs mane mylėjo?

    Ar už jūrių marių,
    Ar už vandenėlių,
    Ar kitas mergeles
    Mylėti pradėjo?

    Nei už jūrių marių,
    Nei už vandenėlių,
    Tik kitas mergeles
    Mylėti pradėjo.


  • Tau, sesute, puikios gėlės

    Tau, sesute, puikios gėlės,
    O man – kardas prie šalies;
    Tau akis plaus ašarėlės,
    Man gaisrai kelius nušvies.

    Tau rymoti – manęs laukti,
    Man kovoti mirtinai,
    Gal sulauksi manęs jauno,
    Jei neslėgs šalti kapai.

    O jei žūsiu už Tėvynę,
    Brangią žemę Lietuvos,
    Tai žvaigždutė vakarinė,
    Pas mane tave atves.

    Ant smėlėto mano kapo
    Prisodinki daug gėlių,
    O kad jos gražiai žydėtų,
    Palaistyk jas vandenėliu.



  • Stovi malūnas prie kelio

    [audio:Virgis Stakenas – Snaudzia malunas prie kelio.mp3]

    Stovi malūnas prie kelio,
    Saulė seniai vakaruos,
    Žaidžia mėnulis upely,
    Klausosi mano dainos.

    Nors nėr tavęs čionai,
    Nors tu toli,
    Noriu papasakot tau vienai –
    Kas manoj širdy…

    Noriu šio vakaro sapną
    Apie tave susapnuot,
    Noriu, tave susitikęs,
    Dviese prie upės dainuot.

    Kaip man tave susitikti!
    Kaip man tave pamatyt?
    Eitum saulėlydžio laukti,
    Eitum aušros pasitikt…


  • Iš suvalkijos lygumų

    Tu padainuok, šaunus bernioke,
    Iš Suvalkijos lygumų,
    O tau pritars javai nunokę
    Ir senas gluosnis prie namų.

    Neliūsk jei tyli, jei nemyli,
    Graži gėlė ne tik rūta…
    Jei tavo širdį ji apvylė,
    Ne tavo daliai ji skirta.

    Geriau pašvilpauki, bernioke,
    Iš Suvalkijos lygumų…
    Tik tu ir vėjas šitaip moka
    Pašvilpaut tyliai prie namų.

    Ant klevo gonkų saulė tviska,
    Gražu darželyje sesers,
    Tu padainuok, berniok išblyškęs,
    Sesuo ir vėjas tau pritars…


Į viršų